Tai štai… šį kartą, 2019 m. spalio mėn. 11-12 d.d. Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjunga ir auksinis ruduo (turbūt pasitarę) nepaisant darganos, sukvietė iš visos Lietuvos IS bendruomenę į Užulėnų k. esantį A.Smetonos dvarą, šalia Lėno ežero. Tik atvykę, ir įžengę į dvaro teritoriją, visa savo esybe įkvėpėme atgaivos, mus supo paslaptinga, geros energetikos dvasia. Visi buvome nusiteikę smagiai, pozityviai, bendruomeniškai -laukė LISS seminaro „Nauji iššūkiai“ dviejų dienų darbas, kartu suderintas su edukacine, pažintine veikla.
LISS vadovė p.Aldona Drosekienė pasveikinusi mus visus susirinkusius A.Smetonos dvaro svečių erdvėje, „salonėlyje“, pristatė seminaro lektores, Ukmergės institucijų atstoves: socialinės paramos skyriaus vedėją Astą Leonavičienę ir Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro direktorę Sigitą Bakanauskienę, kurios pasidalino savo darbo patirtimi ir iššūkiais. Rašydami projektus, gaudami finansinę paramą, įgyvendina daugelį užsibrėžtų tikslų. Tačiau daug darbo pareikalauja pokalbiai su žmonėmis, nes norint pasiekti gerų rezultatų šioje srityje, reikia kokybiško bendravimo ir tarpusavio supratimo. O kai gyveni tame pačiame mažame miestelyje ir “kasryt” susitinki žmones, kuriems esi įsipareigojęs, negali stovėti vietoje, tai labai motyvuoja.
Džiugiais plojimais pasitikome atskubėjusią energingą ir labai pozityvios nuotaikos Ukmergės ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėją, Ukmergės IS draugijos vadovę Gertrūdą Ivanovaitę. Suradusi valandėlę savo užimtoje dienotvarkėje, atvyko pasveikinti mūsų. Pasidžiaugusi tokia galimybe visiems kartu dalyvauti seminare, padėkojo ir LISS gen.sekr. p.Aldonai Droseikienei už nenuilstamus darbus. Nors ir skubėdama, gydytoja dar surado laiko ir pakonsultuoti čia susibūrusius, sergančiuosius IS.
Na, o bendravimas ir susipažinimas gali prasidėti ir nuo piešimo… Taip taip… Būtent piešimo, nes kaip sakė šio seminaro pranešimų lektorė ir moderatorė, andragogė, elgsenos trenerė Liana Mogišaitė, PIEŠTI MOKAME VISI! Ir nors, kai kurie seminaro dalyviai, tarsi prieštaravo… piešėme… tikrai visi… Žaismingai susiskirstyti į grupes, piešėme vieni kitų portretus, ieškojome bendrų pomėgių, veiklų, tai, kas mus sieja, jungia ir išsiaiškinome, kad tikrai vieni apie kitus mažai ką težinome, ką jau bekalbėti apie paslaptis. Tai ir yra pradžia, užuomazga nuo ko turi prasidėti žmonių (organizacijose) kokybiškas bendravimas. Vėliau seminaro moderatorė Liana Mogišaitė savo pranešime paaiškino, kad yra “grupės dinamika” ir kad būdami optimistais ar pesimistais, „kritikais“ ar „tyleniais“, grupėje galime puikiai veikti, nuosekliai ir atsakingai dirbti visi. Būdami skirtingi, mes išlaikome balansą, nes taip sukūrė Gamta. Lektorė priminė, kad grupėse rolės kinta, t.y. kitose žmonių grupėse galime virsti iš “tylenio” į “idėjų generatorių”, ir atvirkščiai, savo mikrosociume buvę “kritikai”, grupių lyderiai tampa “tyleniais”… Beje, turi būti ir mūsų emocijų balansas, į kurias staigiai visada reaguoja mūsų “migdolinis kūnas”. Tik todėl mes dažnai “pasakom, o po to pagalvojam”, nesuprantame, kodėl skirtingai reaguojame į situacijas. O kartais, norėdami imtis naujų darbų, ne tik, kad sustabdo neaiški baimė, bet dažnai nedrįstam net pasvajoti apie naują iššūkį… Apie tai labai daug diskutavome ir analizavome su moderatore Liana Mogišaite.
Ir toliau dirbdami jau kitose, atsitiktinai suformuotose interaktyviose grupėse, vartėme žurnalus, karpėme paveiksliukus ir klijavome viską popieriaus lape, tiesiog vadovaudamiesi akimis ir pasitikėdami pasąmone. Nors ir nedrąsiai, bet leidome sau pasvajoti apie dar neegzistuojančius reabilitacijos centrus, “draugystės kambarį” , “baldų pritaikymą kiekvienam žmogui su negalia”… Popieriaus lape sudėliotos svajos, virto žodžiais, tad pasvajojome garsiai pasidalindami savo kūrybinėmis vizualizacijomis. Svajonės svajonėm, bet nejučia priėjome prie labai rimto darbo – projektų rašymo, aiškiai suformuluotų tikslų, konkrečių veiklų ir uždavinių kūrimo. Darbas virte užvirė, užkunkuliavo – rašydami projektus turime kalbėti “naudos” kalba. Dažnai atlikdami vidinį tyrimą dėl projektinių veiklų svarbumo, galime surinkti daugiau pliusų ir taip padidinti šansus, kad projektas bus finansuojamas.
Turbūt visai neatsitiktinai susirinkome šioje unikalioje vietoje, kur buvo įsikūręs tuometinis valstybės vadovas. Jau vėliau sužinojome iš dvaro muziejaus direktorės Jurgitos pasakojimų ( ekskursijos po muziejų metu), kad A.Smetonos dėka prieš II –ąjį Pasaulinį karą, Lietuva ne tik kad neturėjo skolų, bet ir aukso atsargos užsienio bankuose buvo ženklios. Šį istorinį faktą mes užfiksuojame kaip ženklą IS bendruomenei, kad ateityje, ir mūsų IS organizacija bus finansiškai labai stipri. Sužavėti muziejaus direktorės pasakojimų, sužinoję net pikantiškų Smetonų šeimos gyvenimo detalių, apžiūrėję muziejų, nuėjome “gyvai” susitikti su dvaro šeimininkais. Muziejaus patalpoje įrengta nedidelė kino salė, tad turėjome unikalią galimybę pažiūrėti archyvinių vaizdo įrašų. Beje, į antrą aukštą vieni lipo natūraliais, iš to laikmečio išlikusiais, girgždančiais laiptais, na, o sėdintys vežimėliuose ar sunkiai vaikštantys, kilome liftu.
Koks yra svarbus kiekvienas bendruomenės žmogus, galėjome įsitikinti dalyvaudami edukaciniame šakočio kepimo procese. Vienas tešlą maišo, antras pečių vis pakūrena, trečias suka volelį, ketvirtas tešlą „krečia“… Visai kaip toje lietuvių dainoje „Šarkele, varnele, keli tavo vaikeliai…“ Tai sočiai prikirtę naminio, pečiuje kepto kūgelio su “smetona” ir spirgučiais, puolėme gaminti desertą. Ir ŠTAI finale…- bendruomeniškai ( dėka Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjungos gen.sekr.p. Aldonos Droseikienės ir kartu rengiamo projekto „Nauji iššūkiai“ moderatorės, mūsų mylimiausios Lianos Mogišaitės motyvacijų, mokymų, darbo interaktyviose grupėse), lėtai…( net valandą – tiek laiko reikia skirti apie 3kg „Bankucheno“ kepimui), ramiai ( bet su gera vitamino C doze – ačiū edukacijos vedliui p.Vitalijui), bet užtikrintai, garsusis Lietuvos pyragas „Šakotis“ IŠKEPTAS!
Viso seminaro darbo rezultatai akivaizdūs – mūsų IS bendruomenės pirmasis (!!!) iškeptas lietuviškas pyragas- desertas „Šakotis “ dar šiltas garavo ANT STALO! Gal dar liko… Tad vaišiname visus. Ir maloniai kviečiame jungtis į mūsų bendruomenę. Nepamirškime kasdien į puodelį įsipilti ir svajonių!
Užrašė-Rasa Malinauskaitė